Kremavimo urna saugo ne tik pelenus, bet ir Jūsų prisiminimus apie artimąjį. Todėl kremavimo urnos pasirinkimas ir naudojimas reikalauja iš mūsų pagarbaus ir atsakingo su ja elgesio. Pats kremavimo procesas vis dar kelia daug klausimų galvojantiems apie kremaciją, nes šis laidojimo būdas, nors ir įprastas pasaulyje, Lietuvoje nėra gerai pažįstamas. Siekiant palengvinti sprendimo priėmimą ir suteikti Jums ramybės, paruošėme pagrindinę informaciją, kurią turėtumėte žinoti rinkdamiesi kremavimą. Straipsnyje rasite atsakymus apie tai, kas vyksta su žmogaus kūnu jį kremuojant bei kas su kremuotais pelenais vyksta vėliau.
Kremavimo procesas
Anksčiau žmogaus pelenai buvo gaunami deginant mirusio kūną atviroje laužo liepsnoje. Šiandien kremavimo procesas yra gerokai pasikeitęs – jį lydi pažangios technologijos. Krematoriumuose dabar įrengtos modernios ir galingos krosnys, kuriose pasiekiama itin aukšta 870–980 °C temperatūra. Šiuolaikinės krematoriumų krosnys jau yra valdomos kompiuteriu, kremacijos procesas yra reguliuojamas skaitmeniniu būdu – taip užtikrinamas naudojimosi krosnimis saugumas. Krematoriumo operatorius monitoriuje mato visus palaikų kremavimo proceso etapus: kaip palaikai keliauja iš kremavimo kameros į mineralizacijos kamerą, po to į aušinimo kamerą, o vėliau atvėsinti kremuotų palaikų pelenai išimami ir iš jų pašalinami svetimkūniai (protezai, chirurginiai implantai ar nesuirusios karsto dalys ir pan.). Naudojant naujausias technologijas, yra galimybė pelenus išvalyti papildomai, ir tik tada juos supilti į tam pritaikytą tarą.
Techniniai duomenys apie kremuotus pelenus
Suaugusiojo žmogaus pelenai po kremacijos sudaro ~3,5% jo buvusios kūno masės (vaiko – 2,5%), o sveria ~1,8-2,7 kg. Šie duomenys priklauso ne nuo kūno raumenų ar riebalų kiekio, o nuo skeleto (kaulų) tūrio – juk 65% žmogaus kūno iš esmės sudaro vanduo, likusią dalį – anglis ir kaulai. Aukštoje temperatūroje ugnis išgarina organines medžiagas ir vandenį. Kremuotų palaikų cheminė sudėtis – kalcio fosfatai su kai kuriais mineralais (natriu, kaliu). Kremuotų pelenų išvaizda – įvairių atspalvių pilkos spalvos milteliai, nekeliantys jokio pavojaus sveikatai ar aplinkai. Kremuoti pelenai chemijos požiūriu yra tiesiog susmulkinti kaulai.
Kaip pelenai patenka į kremavimo urną?
Pagal įstatymą, kremuoto kūno pelenai turi būti saugiai sudedami į uždarą tarą (konteinerį) – urną. Į urną, priklausomai nuo jos dydžio ar formos, įdedami sandariai uždaryti kremuoti pelenai maišelyje arba kapsulėje. Taip pat galimas pelenų supylimas tiesiai į pačią urną be jokios tarpinės taros, tačiau tai priklauso nuo urnos laidojimo būdo ir medžiagos, iš kurios urna yra pagaminta. Ilgaamžiškumo klausimas nėra toks aktualus laidojant žemėje, tačiau yra labai svarbus laidojant urną kolumbariumo nišoje – urna turi būti atspari drėgmei ir laiko poveikiui, o pelenai joje – sandarūs ir saugūs.
Krematoriume kremuoti pelenai paprastai suberiami į standartinio dydžio metalinę kapsulę, todėl pasirinkę urną būtinai informuokite apie jos dydį krematoriumo darbuotoją. Dauguma dekoratyvinių kremavimo urnų nėra pritaikytos standartinėms kapsulėms. Jeigu Jūsų pasirinktos urnos dydis nebus tinkamas standartinei kapsulei, tuomet kremuoti pelenai bus supilami tiesiai į urną ją sandariai uždarant. Kėdainių krematoriume yra naudojamos trijų dydžių kapsulės: standartinės (3,9 l), padidintos (4,2 l) ir mažos (1,2 l) talpos. Taip pat kremuotus pelenus iš kapsulės į urną galite perkelti patys arba tai padaryti Jums padės bet kurios laidojimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas. Kremuotų pelenų perkėlimo procesas yra labai paprastas ir nereikalauja jokių papildomų žinių. Visais atvejais prieš galutinai užsandarinant kremuotus pelenus kartu uždaromas ir daugiau nei 50 metų nesuyrantis kremavimo žetonas. Kremavimo žetoną, ant kurio įspaustas kremavimo registracijos numeris, išduoda krematoriumas, kremuotus pelenus pasirašytinai perduodamas atsakingam asmeniui.
Kokios būna kremavimo urnos?
Urnoms gaminti naudojamos įvairios medžiagos – akmuo, medis, stiklas, metalas, plastikas, molis ir pan. Taip pat galima įsigyti urną, pagamintą iš ekologiškų medžiagų – tokios urnos palaidojus suyra per trumpą laiką. Nuo medžiagos priklauso urnos svoris, kaina, išskirtinumas. URNOS.LT internetinėje parduotuvėje rasite urnų, pagamintų iš akmens, keramikos, kompozito, medžio, metalo ir žalvario. Lietuvoje žmonės tradiciškai renkasi medines urnas dėl artumo medžiui, jo šilumos bei natūralumo simbolikai. Taip pat sparčiai populiarėja įvairiaspalvės įdomesnių formų metalinės, kompozitinės ir keramikinės urnos. Vertinantys ilgaamžiškumą ir prabangą, renkasi akmenines ar žalvarines urnas.
Kremavimo urnų pasiūloje sutiksite ir raštų, spalvų, piešinių įvairovę. Taip pat šalia standartinių stačiakampių, ovalių, vazos formų kremavimo urnų sutinkamos ir stilizuotos teminės urnos gyvūnų, gamtos objektų ar daiktų tematika. Pasaulis į urnas žiūri laisvai ir leidžia sau kurti be ribų. Galima sakyti, kad bet koks Jūsų noras ir fantazija taip pat gali būti įgyvendinti. Tai yra tik imlumo laikui ir Jūsų finansinių galimybių klausimas. Šiandien žmonės vis mažiau bijo kalbėti apie savo mirtį dar būdami gyvi, ir vis dažniau išreiškia savo valią dėl kremavimo bei papasakoja artimiesiems, kokia kremavimo urna galėtų tapti jo kremuotų pelenų namais. Juk šis aksesuaras – urna – ne tik tarnauja praktiškai, bet yra ir ilgai atmintyje išliekantis prisiminimas iš atsisveikinimo su artimuoju.
URNOS.LT skelbiamas turinys yra urnos.lt nuosavybė, jeigu nėra nurodyta kitaip. Viešai skelbti šį turinį be URNOS.LT raštiško sutikimo draudžiama. Dėl teksto naudojimo susisiekite urnos.lt puslapyje nurodytais kontaktais.
Taip pat skaitykite:
Praktiški patarimai, kaip išsirinkti urną
Kaip ištverti artimojo netektį?